Atveriu vartelius visiems, norintiems iš arčiau pažinti seniausią pasaulio amatą- keramiką.

Mane pačią molis patraukė seniai. Nors nebuvo tai meilė iš pirmo žvilgsnio, šiandien sunku būtų įsivaizduoti savo gyvenimą be jo.

Sekdama likimo pėdomis atsiradau ant šio kalnelio žalio miško saujoje. Sakoma, kad jei randi savo vietą, toliau viskas einasi kaip iš pypkės. Ir tikrai- dešimt metų netruko prabėgti, o šalia trobelės stojo jauki dirbtuvėlė nendriniu stogu.

Lipdau sau puodus žvelgdama į žaliaskares egles iki Dangaus ir pamirštu laiką.

Sudedu į juos visa, ką matau pro langą- miško siūbavimą, paukščių giesmes, almančio šaltinio aidą.

Ir visada visada įdedu dalelę Savęs.         

„Amatų kalnelio“ šeimininkė Renata